Sužinokite apie mikrofonus

Dažnio atsakas: dažnių diapazonas, kurį mikrofonas gali tiksliai užfiksuoti. Žmogaus klausa: 20 Hz–20 kHz. Dauguma mikrofonų: 50 Hz–15 kHz pakanka balsui. Signalo ir triukšmo santykis (SNR): skirtumas tarp norimo garso (signalo) ir foninio triukšmo. Didesnis jautrumas yra geresnis. 70 dB yra geras, 80 dB – puikus. Jautrumas: kiek garso mikrofonas sukuria esant tam tikram garso slėgiui. Didelis jautrumas = garsesnis garsas, fiksuoja tylius garsus ir kambario triukšmą. Mažas jautrumas = reikia didesnio stiprinimo, bet mažiau jautrus triukšmui. Maksimalus garso slėgio lygis (SPL): garsiausias garsas, kurį mikrofonas gali atlaikyti prieš iškraipydamas. 120 dB SPL atlaiko įprastą kalbą / dainavimą. 130 dB reikalingas garsiems instrumentams ar riksmams. Varža: mikrofono elektrinė varža. Maža varža (150–600 omų) yra profesionalus standartas, leidžia naudoti ilgus laidus. Didelė varža (10 kiloomų) skirta tik trumpiems laidams. Artumo efektas: Bosų sustiprinimas, kai arčiau yra kardioidinių / kryptinių mikrofonų. Naudokite „radijo balso“ efektui sukurti arba išvenkite jo išlaikydami atstumą. Savaiminis triukšmas: Pačio mikrofono generuojamas elektrinio triukšmo lygis. Kuo mažesnis, tuo geriau. Mažiau nei 15 dBA yra labai tylu.

Poliarinė diagrama rodo, iš kurių krypčių mikrofonas fiksuoja garsą. Kardioidinė (širdies formos): fiksuoja garsą iš priekio, slopina iš galo. Dažniausiai pasitaikanti diagrama. Puikiai tinka izoliuoti vieną šaltinį ir sumažinti kambario triukšmą. Idealiai tinka vokalui, tinklalaidėms, transliacijoms. Visakryptė (visomis kryptimis): fiksuoja garsą tolygiai iš visų krypčių. Natūralus garsas, užfiksuoja kambario atmosferą. Tinka grupėms, kambario tonui ar natūralioms akustinėms erdvėms įrašyti. Dvikryptė / aštuoniukės formos: fiksuoja garsą iš priekio ir galo, slopina iš šonų. Puikiai tinka dviejų asmenų pokalbiams, garso ir jo atspindžio kambaryje įrašymui arba vidutinės pusės stereo įrašymui. Superkardioidinė / hiperkardioidinė: tikslesnis garsų fiksavimas nei kardioidinės, su maža galine skiltimi. Geriau slopinamas kambario triukšmas ir šalutiniai garsai. Įprasta transliacijų ir gyvo garso įrašymui. Tinkamo diapazono pasirinkimas sumažina nepageidaujamą triukšmą ir pagerina įrašymo kokybę.

Mikrofonas yra keitiklis, kuris garso bangas (akustinę energiją) paverčia elektriniais signalais. Kai kalbate arba skleidžiate garsą, oro molekulės vibruoja, sukurdamos slėgio bangas. Mikrofono diafragma juda reaguodama į šiuos slėgio pokyčius, ir šis judėjimas paverčiamas elektriniu signalu, kurį galima įrašyti, sustiprinti arba perduoti. Pagrindinis principas taikomas visiems mikrofonams, nors konvertavimo metodas skiriasi priklausomai nuo tipo. Supratimas, kaip veikia jūsų mikrofonas, padės gauti geresnę garso kokybę.

Mikrofonas yra prietaisas, kuris garso bangas paverčia elektriniais signalais. Jis veikia naudodamas diafragmą, kuri vibruoja, kai ją pasiekia garso bangos, o šios vibracijos paverčiamos elektriniu signalu, kurį galima sustiprinti, įrašyti arba perduoti.

Diskretizavimo dažnis – tai kiek kartų per sekundę matuojamas garsas. Įprasti dažniai yra 44,1 kHz (CD kokybė), 48 kHz (vaizdo įrašo standartas) ir 96 kHz (didelė raiška). Didesni diskretizavimo dažniai užfiksuoja daugiau detalių, bet sukuria didesnius failus. Daugeliu atvejų 48 kHz yra puikus pasirinkimas.

Dinaminiuose mikrofonuose naudojama diafragma, pritvirtinta prie vielos ritės, pakabintos magnetiniame lauke. Garso bangos judina diafragmą ir ritę, generuodamos elektros srovę. Jie yra tvirti, nereikalauja maitinimo ir gerai susidoroja su garsiais garsais. Puikiai tinka gyviems pasirodymams, tinklalaidėms ir būgnams. Kondensatoriniuose mikrofonuose naudojama plona laidži diafragma, esanti arti metalinės galinės plokštės, ir taip sudaromas kondensatorius. Garso bangos keičia atstumą tarp plokščių, keisdamos talpą ir sukurdamos elektrinį signalą. Jiems reikalinga fantominė energija (48 V), jie yra jautresni, fiksuoja daugiau detalių ir idealiai tinka studijiniam vokalui, akustiniams instrumentams ir aukštos kokybės įrašams. Rinkitės dinaminius mikrofonus, jei norite patvarumo ir garsių šaltinių, kondensatorinius – jei norite detalių ir tylių šaltinių.

USB mikrofonai turi įmontuotą analoginį-skaitmeninį keitiklį ir stiprintuvą. Jie tiesiogiai jungiami į kompiuterio USB prievadą ir iš karto atpažįstami. Puikiai tinka transliacijoms podcast'uose, transliacijoms, vaizdo skambučiams ir įrašymui namuose. Jie paprasti, prieinami ir nešiojami. Tačiau kiekviename USB prievade yra tik vienas mikrofonas, todėl juos galima mažiau atnaujinti. XLR mikrofonai yra profesionalūs analoginiai mikrofonai, kuriems reikalinga garso sąsaja arba maišytuvas. XLR jungtis yra subalansuota (sumažinanti trukdžius) ir užtikrina geresnę garso kokybę, daugiau lankstumo ir profesionalių funkcijų. Galite naudoti kelis mikrofonus vienu metu, atskirai atnaujinti stiprintuvus ir geriau valdyti garso grandinę. Jie yra standartiniai profesionaliose studijose, gyvame garse ir transliacijose. Pradedantiesiems: pradėkite nuo USB. Profesionalams ar rimtiems mėgėjams: investuokite į XLR.

Dinaminiai mikrofonai naudoja elektromagnetinę indukciją garsui paversti elektriniais signalais. Jie yra patvarūs, gerai atlaiko aukštą garso slėgio lygį ir nereikalauja išorinio maitinimo. Dažniausiai naudojami gyviems pasirodymams ir garsių instrumentų įrašymui.

Kondensatoriniai mikrofonai naudoja kondensatorių (kondensatorių), kad akustinę energiją paverstų elektros energija. Jiems reikalinga fantominė energija (paprastai 48 V) ir jie yra jautresni nei dinaminiai mikrofonai, todėl jie idealiai tinka studijiniam vokalo ir akustinių instrumentų įrašymui.

Tinkamas mikrofono pastatymas gerokai pagerina garso kokybę: Atstumas: 15–30 cm kalbant, 30–60 cm dainuojant. Arčiau = daugiau bosų (artumo efektas), daugiau burnos garsų. Toliau = natūralesnis garsas, bet užfiksuoja kambario triukšmą. Kampas: Šiek tiek ne ašyje (nukreiptas į burną, bet ne tiesiai) sumažina sprogstamuosius garsus (P ir B garsus) ir sibilanciją (S garsus). Aukštis: Padėtis burnos/nosies lygyje. Virš arba žemiau keičia toną. Kambario apdorojimas: Įrašykite atokiau nuo sienų (90 cm), kad sumažintumėte atspindžius. Padėtis kampe padidina bosus. Naudokite užuolaidas, antklodes arba putplastį, kad slopintumėte atspindžius. Sprogstamųjų garsų filtras: 5–8 cm atstumu nuo mikrofono, kad sumažintumėte sprogstamuosius garsus nepaveikdami tono. Amortizatorius: Sumažina vibraciją nuo stalo, klaviatūros ar grindų. Stebėdami išbandykite skirtingas pozicijas ir raskite, kas geriausiai skamba jūsų balsui ir aplinkai.

Jūsų įrašymo aplinka yra tokia pat svarbi, kaip ir jūsų mikrofonas. Kambario akustika: - Kieti paviršiai (sienos, grindys, langai) atspindi garsą, sukeldami aidą ir reverbą - Minkšti paviršiai (užuolaidos, kilimai, baldai, antklodės) sugeria garsą - Idealus variantas: sugerties ir difuzijos derinys natūraliam garsui - Problema: Lygiagrečios sienos sukuria stovinčias bangas ir plazdėjimo aidą Greiti patobulinimai: 1. Įrašykite mažiausiame įmanomame kambaryje (mažiau reverbo) 2. Pridėkite minkštų baldų: sofų, užuolaidų, kilimėlių, knygų lentynų 3. Pakabinkite ant sienų judančias antklodes arba storas užuolaidas 4. Įrašykite spintoje, pilnoje drabužių (natūralaus garso kabina!) 5. Sukurkite atspindžio filtrą už mikrofono, naudodami putplastį arba antklodes 6. Atsistokite atokiau nuo lygiagrečių sienų (bent 3 pėdų atstumu) Triukšmo šaltiniai, kuriuos reikia pašalinti: - Kompiuterio ventiliatoriai: perkelkite kompiuterį toliau, naudokite tylų kompiuterį arba izoliacinę kabiną - Oro kondicionierius / šildymas: išjunkite įrašymo metu - Šaldytuvo ūžesys: įrašykite atokiau nuo virtuvės - Eismo triukšmas: įrašykite tyliomis valandomis, uždarykite langus - Kambario aidas: padidinkite sugertį (žr. aukščiau) - Elektriniai trukdžiai: laikykite mikrofoną atokiau nuo maitinimo adapterių, monitorių, LED lempučių Profesionalo patarimas: įrašykite kelias sekundes tylos, kad užfiksuotumėte savo „kambario tonas“ – naudingas triukšmo mažinimui montažo metu. Biudžetiniai sprendimai pranoksta brangius mikrofonus neapdorotose patalpose!

Tinkama mikrofono technika žymiai pagerina garsą: Atstumo valdymas: - Įprasta kalba: 15–25 cm - Tylus dainavimas: 20–30 cm - Garsus dainavimas: 25–40 cm - Šūksniai/rėkimai: 30–60 cm Darbas su artumo efektu: - Prieikite arčiau, kad gautumėte daugiau boso/šiltumo (radijo balsas) - Atsitraukite, kad gautumėte natūralesnį, subalansuotą toną - Naudokite atstumą, kad atlikimas gautųsi dinamiškas Sprogstamųjų garsų (P, B, T garsų) valdymas: - Naudokite pop filtrą 5–8 cm atstumu nuo mikrofono - Padėkite mikrofoną šiek tiek virš burnos arba į šoną - Šiek tiek pasukite galvą kietų sprogstamųjų garsų metu - Išmokite natūraliai sušvelninti sprogstamųjų garsų Sibiliacijos (šiauriai S garsų) mažinimas: - Nukreipkite mikrofoną į burną, o ne tiesiai į centrą - Padėkite šiek tiek žemiau burnos, nukreiptą į viršų - Šiek tiek atsitraukite, kad gautumėte ryškius/šnypščiančius balsus - Jei reikia, įdėkite deeserio įskiepį Nuoseklumas: - Pažymėkite atstumą lipnia juosta arba vaizdiniu orientyru - Išlaikykite tą patį kampą ir padėtį - Naudokite ausines, kad stebėtumėte save - Naudokite amortizatorių, kad išvengtumėte triukšmo dėl daiktų laikymo Judėjimas: - Laikykitės santykinio atstumo nejuda (mažiems judesiams naudokite amortizatorių) - Klausantis muzikos: tyliose vietose prieikite arčiau, garsiose – atsitraukite - Klausantis kalbos: išlaikykite pastovų atstumą Rankų padėtis: - Niekada neuždenkite mikrofono (keičia toną, sukelia grįžtamąjį ryšį) - Laikykite už kūno, ne prie grotelių - Klausantis rankoje: tvirtai suimkite, bet nespauskite. Praktika daro tobulą – įrašykite save ir eksperimentuokite!

Tinkamas mikrofono išdėstymas labai veikia garso kokybę. Balsui: padėkite mikrofoną 15–30 cm atstumu nuo burnos, šiek tiek ne į šoną, kad sumažintumėte sprogstamuosius garsus. Venkite nukreipti mikrofoną tiesiai į burną. Laikykite atokiau nuo kompiuterių ventiliatorių ir oro kondicionierių.

Sisteminis požiūris į garso problemų diagnostiką ir sprendimą: Problema: Plonas arba duslus garsas - Per toli nuo mikrofono arba ne ašyje - Pasirinktas neteisingas poliarinis modelis - Kambario atspindžiai ir aidas - Pataisymas: Perkelkite arčiau, pastatykite ant ašies, pridėkite kambario efektų Problema: Drumstas arba dundamas garsas - Per arti mikrofono (artumo efektas) - Prasta kambario akustika (bosų kaupimasis kampuose) - Pataisymas: Atsitraukite 5–10 cm, pereikite toliau nuo kampų Problema: Šiurkštus arba ausis veriantis garsas - Per daug aukštų dažnių (sibiliacijos) - Mikrofonas nukreiptas tiesiai į burną - Pigus mikrofonas be tinkamo dažnio atsako - Pataisymas: Kampinis mikrofonas šiek tiek ne ašyje, naudokite pop filtrą, ekvalaizerį priekyje Problema: Triukšmingas / šnypščiantis įrašymas - Per didelis stiprinimas, sustiprinantis triukšmo lygį - Elektriniai trukdžiai - Mikrofono stiprintuvo kokybė - Pataisymas: Sumažinkite stiprinimą ir kalbėkite garsiau, pereikite toliau nuo elektros prietaisų, atnaujinkite sąsają Problema: Prislopintas garsas - Per didelis sugertis / slopinimas - Užblokuotas mikrofonas - Žemos kokybės mikrofonas - Pataisymas: Pašalinkite per didelį slopinimą, patikrinkite mikrofono vietą, atnaujinkite įrangą Problema: Aidas arba aidas - Kambarys per daug atspindi garsą - Įrašoma per toli nuo mikrofonas – Pataisymas: Pridėkite minkštus baldus, įrašykite arčiau, naudokite atspindžių filtrą. Problema: Iškraipymai – Per didelis stiprinimas / įvesties lygis (iškirpimas) – Kalbėjimas per garsiai / per arti – Pataisymas: Sumažinkite stiprinimą, priartinkite mikrofoną, kalbėkite tyliau. Testuokite sistemingai: Keiskite po vieną kintamąjį, įrašykite pavyzdžius, palyginkite rezultatus.

Stiprinimo pakopos nustatymas – tai procesas, kurio metu kiekviename garso grandinės taške nustatomas tinkamas įrašymo lygis, siekiant išlaikyti kokybę ir išvengti iškraipymų. Tikslas: įrašyti kuo garsiau, be iškraipymų. Tinkamo stiprinimo pakopos nustatymo žingsniai: 1. Pradėkite nuo stiprinimo / įvesties lygio valdymo sąsajoje arba maišytuve. 2. Kalbėkite arba dainuokite įprastu garsiausiu lygiu. 3. Sureguliuokite stiprinimą taip, kad maksimumai siektų nuo -12 iki -6 dB (geltona spalva matuokliuose). 4. Niekada neleiskite pasiekti 0 dB (raudona spalva) – tai sukels skaitmeninį iškraipymą (nuolatinį iškraipymą). 5. Jei per tylu, padidinkite stiprinimą. Jei iškraipoma, sumažinkite stiprinimą. Kodėl neįrašinėjus maksimaliu lygiu? – Nėra vietos netikėtiems garsiems momentams – Iškraipymo rizika – Mažiau lankstumo redagavimo metu Kodėl neįrašinėjus per tyliai? – Redaguojant reikia stiprinti, didinant triukšmo lygį – Blogas signalo ir triukšmo santykis – Prarandama dinaminė informacija Tiksliniai lygiai: – Kalba / tinklalaidė: nuo -12 iki -6 dB maksimumas – Vokalas: nuo -18 iki -12 dB maksimumas – Muzika / garsūs šaltiniai: nuo -6 iki -3 dB maksimumas Geriausiems rezultatams pasiekti stebėkite su maksimumo ir RMS matuokliais. Visada palikite laisvos vietos virš galvos!

Fantominė maitinimas – tai būdas tiekti nuolatinę įtampą (paprastai 48 V) kondensatoriniams mikrofonams per tą patį XLR kabelį, kuriuo perduodamas garsas. Ji vadinama „fantomine“, nes yra nematoma įrenginiams, kuriems jos nereikia – dinaminiai mikrofonai ją saugiai ignoruoja. Kodėl ji reikalinga: Kondensatoriniams mikrofonams reikia energijos: - Kondensatoriaus plokščių įkrovimui - Vidinio išankstinio stiprintuvo maitinimui - Poliarizacijos įtampos palaikymui. Kaip tai veikia: 48 V vienodai siunčiama į XLR kabelio 2 ir 3 kontaktus, o 1 kontaktas (įžeminimas) yra grįžtamasis ryšys. Subalansuoti garso signalai nepaveikiami, nes jie yra diferenciniai. Iš kur tai kyla: - Garso sąsajos (dauguma turi 48 V fantominio maitinimo mygtuką) - Maišymo pultai - Specialūs fantominio maitinimo šaltiniai Svarbios pastabos: - Visada įjunkite fantominį maitinimą PRIEŠ prijungdami mikrofoną ir išjunkite jį PRIEŠ atjungdami - Nepažeis dinaminių mikrofonų, bet gali pakenkti juostiniams mikrofonams - patikrinkite prieš įjungdami - LED indikatorius rodo, kada aktyvus fantominis maitinimas - Kai kurie USB mikrofonai turi įmontuotą fantominį maitinimą ir jiems nereikia išorinio 48 V. Nėra fantominio maitinimo = nėra garso iš kondensatorinių mikrofonų.

Diskretizavimo dažnis (matuojamas Hz arba kHz) nurodo, kiek kartų per sekundę matuojamas garsas. – 44,1 kHz (CD kokybė): 44 100 diskretizavimo per sekundę. Fiksuoja dažnius iki 22 kHz (žmogaus klausos riba). Standartas muzikai. – 48 kHz (profesionalus vaizdo įrašas): Standartas filmams, televizijai, vaizdo įrašų gamybai. – 96 kHz arba 192 kHz (didelės raiškos): Fiksuoja ultragarsinius dažnius, suteikia daugiau erdvės redagavimui. Didesni failai, minimalus girdimas skirtumas. Bitų gylis nustato dinaminį diapazoną (skirtumą tarp tyliausių ir garsiausių garsų): – 16 bitų: 96 dB dinaminis diapazonas. CD kokybė, tinkama galutiniam platinimui. – 24 bitų: 144 dB dinaminis diapazonas. Studijos standartas, daugiau erdvės įrašymui ir redagavimui. Sumažina kvantavimo triukšmą. – 32 bitų slankiojantis: praktiškai neribotas dinaminis diapazonas, neįmanoma iškirpti. Idealiai tinka įrašymui lauke ir saugumui. Daugeliu atvejų 48 kHz / 24 bitai yra idealūs. Didesni nustatymai sukuria didesnius failus su minimalia nauda įprastam naudojimui.